Geriausi mūsų gyvenimo metai / The Best Years of Our Lives (1946)

Vienas geriausių pokario filmų, sulaukęs didžiulio pasisekimo visame pasaulyje, savo stiliumi ir turiniu primena geriausius E.M. Remarko kūrinius apie grįžusią iš karo prarastąją kartą.

Trejetas draugų karo veteranų, grįžę į savo gimtąjį miestą, pamažu suvokia, kad baisūs ir kruvini metai, praleisti fronte, buvo geriausi jų gyvenime. Jie sunkiai prisitaiko prie taikaus gyvenimo. Vienam iš jų – Alui Stivensonui pasiseka rasti gerą darbą banke, tačiau jį griaužia nerimas dėl išaugusios dukters Mili. Fredas grįžta pas gražią, bet paiką ir neištikimą žmoną, kuri galvoja tik apie naujus drabužius ir pramogas. Pinigai greitai baigiasi, o rasti gerą darbą ne taip jau lengva. Pažintis su Alo dukterim suteikia jam sparnus. Trečiasis draugas – Homeras namo grįžta be abiejų rankų ir tik žaviosios Vilmos meilė padeda jam iš gyventi.

Jie jaučia susiklosčiusios padėties nestabilumą, nerimą, juos kankina vidinė apatija.

Apdovanotas septyniais „Oskarais”, tarp jų ir kaip geriausias metų filmas. Taip pat apdovanoti režisierius Viljamas Vaileris, už geriausią vyro vaidmenį Fredrikas Marčas, geriausias scenaristas Robertas E. Šervudas, prizu įvertintas geriausias dailininkų darbas, geriausias montažas. Specialų „Oskarą” už drąsą ir ištvermę gavo aktorius Haroldas Raselas, kuris iš tikrųjų fronte neteko rankų.