Iki pasimatymo, Mere Popins / Meri Poppins, do svidaniya (1983)

1980-ieji, Anglija, Londonas, Vyšnių gatvė. Benksų šeimyna intensyviai ieško auklės savo vaikams, duodami į laikraštį skelbimą. Pagal skelbimą prisistato Merė Popins – protinga, griežta, bet tuo pačiu, ir nepaprastai miela. Ji dievina gyvą muziką (“tą, kurios nereikia įjungti”).

Merė geba suprasti žvėrių bei paukščių kalbą, priverčia eilinį mėsininką uždainuoti operos solisto balsu, atgaivinti Nilėjaus statulą, pakeisti piktavališkąją mis Endrių ir netgi suaugusiems suteikia galimybę tik akimirkai susitikti su savo vaikystės prototipais…

Interviu Leonidas Kvinikidzė sakė, kad ketina statyti ne filmą vaikams, o labiau suaugusiajai auditorijai. Jam ir pačiam buvo netikėta, kad filmas turėjo nepaprastą pasisekimą ir tarp vaikų auditorijos.